RAM kompiuteryje: kas tai yra, rūšys, veikimo ypatybės

Operatyvinė atmintinė (RAM) dar vadinama operatyvine atmintimi. Joje laikinai saugomi duomenys, kuriuos procesorius naudoja darbo metu. Kai atidaroma programa ar žaidimas, visi jo veikimui reikalingi duomenys įkeliam į RAM, kad procesorius galėtų juos greitai naudoti. Ji saugo duomenis tik tada, kai kompiuteris įjungtas. Kai maitinimas išjungiamas, visa informacija RAM prarandama. Todėl ji vadinama operatyvine arba laikina atmintimi.

RAM tipai

Operatyvinė atmintis gaminama įvairių tipų. Įrenginiai skiriasi savo konstrukcija ir darbo greičiu. RAM parametrai turi įtakos kompiuterio darbo greičiui. Operatyvinės atminties tipai:

• DRAM (Dynamic RAM) – tai labiausiai paplitęs atminties tipas. Jame yra kondensatoriai, kuriuos reikia periodiškai atnaujinti. Tai pakankamai greita ir nebrangi RAM.
• SRAM (Static RAM) duomenys nėra nuolat atnaujinami. Tai daro RAM greitesnę, bet taip pat brangesnę ir energijos sąnaudų požiūriu efektyvesnę.
• DDR (Double Data Rate) su dideliu duomenų perdavimo greičiu ir sumažintu energijos suvartojimu. Šiuo metu labiausiai paplitę yra DDR4 ir DDR5.

RAM greitis yra daug didesnis nei kietojo disko ar SSD. Procesorius greitai skaito ir įrašo duomenis į operatyvinę atmintį. Tai pagreitina visų programų ir sistemos darbą. Kuo didesnis RAM atminties kiekis, tuo daugiau programų galima paleisti vienu metu, o kompiuteris nebus lėtesnis. Esant dideliam atminties kiekiui, galima vienu metu atidaryti naršyklę su daugybe skirtukų, teksto redaktorių ir vaizdo įrašą.

Kaip pasirinkti RAM kompiuteriui

Pagrindinėms užduotims, tokioms kaip naršymas internete ir darbas su dokumentais, reikės 8 GB RAM. Žaidimams ir profesionaliam darbui su grafika ar vaizdo įrašais reikės 16 GB ar daugiau.

Kitos operatyvinės atminties charakteristikos:

• Kuo didesnis RAM greitis MHz, tuo greičiau atmintis dirba su duomenimis. Įprastoms užduotims pakanka atminties su 2400–3200 MHz dažniu. Žaidimams ir profesionalioms užduotims geriau rinktis atmintį su didesniu dažniu.
• Atsižvelgiama į tai, ar RAM suderinama su pagrindine plokšte ir procesoriumi. Šiuolaikinės pagrindinės plokštės palaiko DDR4 arba DDR5 atmintį.
• Mažesnės delsa (pavyzdžiui, CL16) paprastai reiškia greitesnį atminties veikimą.
• Dviejų arba keturių kanalų konfigūracija yra našesnė nei vieno kanalo RAM.
• Energijos suvartojimas yra ypač svarbus nešiojamiesiems kompiuteriams. Mažai energijos suvartojanti atmintis gali prailginti autonominio veikimo laiką.
• Kai kuriems vartotojams svarbios estetinės savybės, pvz., RGB apšvietimas.
• Galingi ventiliatoriai padeda pagerinti šilumos išsklaidymą ir palaikyti stabilų veikimą esant dideliam krūviui.

Operatyvinė atmintis yra svarbi bet kurio kompiuterio sudedamoji dalis, nes ji yra atsakinga už greitą duomenų apdorojimą. Supratimas apie skirtumus tarp RAM tipų ir jų savybių padės pasirinkti tinkamą atmintį konkrečioms užduotims: darbui su nuotraukų redaktoriais, žaidimais ar biuro programomis. Didesnis operatyvinės atminties talpa ir greitis užtikrina didesnį kompiuterio darbo greitį.