Autizmas: kas tai yra, simptomai ir priežastys

Žodis «autizmas» pažodžiui reiškia, kad žmogus yra «užsisklendęs», t. y. jam sunku užmegzti kontaktą su aplinkiniu pasauliu. Jis apima autizmo spektro sutrikimus (ASS), kurie pasireiškia emocijų raiškos, socialinės sąveikos ir bendravimo su kitais žmonėmis sutrikimais.

Autizmui būdingas pasikartojantis elgesys ir pasikartojantys veiksmai, pažinimo ir elgesio sutrikimai. Kiekvienam asmeniui ASS pasireiškia skirtingai ir yra lydimas individualių apraiškų, kurios priklauso nuo aplinkybių, bendros sveikatos būklės ir kitų veiksnių.

Autizmo simptomai

Autizmu sergantis vaikas nesugeba sekti loginės įvykių grandinės arba atskirti žmonių ir gyvūnų nuo negyvų daiktų. Jį labai trikdo aštrios šviesos, garsai, kvapai ir fizinis kontaktas.

Dažniausiai pasitaikančios autizmo sutrikimo apraiškos yra šios:

• Miego sutrikimai.
• Į save ar kitus nukreipta agresija.
• Akių kontakto su kitais nebuvimas.
• Sumažėjęs susidomėjimas bendravimu su kitais.
• Vėluojanti vaiko kalba. Net ir suaugęs ASS turintis asmuo gali turėti ribotą žodyną ir vartoti tik vieną žodį ar garsą.
• Nesuprantamas humoras ir juokeliai.
• Sumažėjęs intelektas. Šio bruožo neturi Aspergerio sindromu sergantys asmenys.
• Virškinimo trakto sutrikimai.

Kai kurie autizmo tipai:

• Klasikinis autizmas - Kannerio sindromas pasireiškia įvairaus laipsnio socializacijos, bendravimo ir elgesio sutrikimais.
• Retto sindromas - tai sunkus sutrikimas, susijęs su X chromosomos anomalijomis. Jis pasireiškia tik mergaitėms, nes šį sutrikimą turintys berniukai neišgyvena nėštumo. Sulėtėja vaiko galvos augimas, prarandami visi įgūdžiai, nesivysto kalba.
• Aspergerio sindromas - intelektas ir kalba išsivystę, yra intonacijos sunkumų, fiksacija į veiklą, kompromisų atsisakymas, egocentriškumas.

ASS turintys žmonės yra gerai fiziškai išsivystę ir gali būti patrauklios išvaizdos. ASS galima pastebėti iš veido išraiškos, žvilgsnio, per didelių arba visai nesimatančių gestų ir iš to, kaip vaikas ar suaugęs žmogus bendrauja su žmonėmis.

Autizmo priežastys

Nėra tiksliai žinoma, kodėl išsivysto autizmas. Jį gali sukelti keli veiksniai vienu metu. Įtariamos autizmo priežastys:

• Genetinis polinkis ir paveldimumas.
• Motinos tam tikrų vaistų vartojimas prieš pat nėštumą ir nėštumo metu. Tai gali būti valproinės rūgšties vaistai, vartojami nuo epilepsijos, bipolinio sutrikimo.
• Manoma, kad autizmas gali pasireikšti vaikui, jei motina serga nėščiųjų diabetu.
• Mažam vaikui duodami vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio druskų ir kitų toksiškų komponentų. Sunkieji metalai gali kauptis smegenyse ir sukelti įvairių sutrikimų. Prieš vartojant bet kokį vaistą vaikui, reikėtų išstudijuoti vaisto sudėtį ir kiekvienos sudedamosios dalies poveikio riziką. Vaistų negalima vartoti be gydytojo paskyrimo ir negalima viršyti dozės ar kurso trukmės.
• Toksinis aplinkos poveikis, jei toje vietovėje yra gamyklų išmetamosios dujos arba gaminamos kenksmingos cheminės medžiagos.

Norint tiksliai nustatyti, kad vaikas serga autizmu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jis atlieka keletą tyrimų ir testų. Jis taip pat gali paskirti kompiuterinę tomografiją, elektroencefalografiją, magnetinį rezonansą. Tačiau, pasak kai kurių ekspertų, šios diagnozės rūšys yra antraeilės svarbos. Svarbiausias veiksnys yra elgesys.