Dantų retencija: kas tai yra, priežastys ir pasekmės

Dantų retencija – tai būklė, kai dantis yra visiškai susiformavęs, bet negali išdygti per dantenas. Tokia patologija pasitaiko tiek vaikams, tiek suaugusiems, dažniausiai ji paveikia išminties dantis ir iltis. Problema gali ilgą laiką likti nepastebėta, bet pažengusiuose atvejais sukelia uždegimą, kaimyninių dantų pažeidimą ir estetinius defektus.

Retencijos priežastys

Normaliomis sąlygomis žmogui turi išdygti 52 dantys: 20 pieninių ir 32 nuolatiniai. Jei dantis užsilaiko dantenose ar kauluose, tai gali būti susiję su keliais veiksniais:

• Perteklius – papildomų dantų, trukdančių pagrindinių dantų augimui, buvimas.
• Netinkama danties užuomazgos padėtis.
• Danties formos ar dydžio pažeidimas.
• Odonoma – gerybinis navikas iš dantų audinių.
• Žandikaulio ir dantų eilės deformacija.
• Genetinis polinkis.
• Imuniteto sumažėjimas arba patirtos infekcijos ankstyvame amžiuje.

Dažniausiai retinasi būtent trečiosios moliarės (išminties dantys), nes žandikaulyje jiems tiesiog gali neužtekti vietos. Antroje vietoje – iltys, ypač viršutinės, kurios vaidina svarbų vaidmenį formuojant sąkandį.

Formos ir diagnostika

Retencija būna:

• Visiška – dantis visiškai paslėptas po dantenomis ir kauliniais audiniais.
• Dalinė – dantis išdygo iš dalies, bet ne visiškai.

Vizualiai retinotas dantis gali būti nepastebimas. Pacientai dažniausiai skundžiasi periodiniu skausmu, patinimu, spaudimo pojūčiu ar dantenų uždegimu. Svarbu laiku atlikti rentgenogramą, kad būtų nustatyta tiksli danties padėtis ir jo retencijos laipsnis.

Galimos komplikacijos

Nesigydant retencija gali sukelti tokias pasekmes:

• Kaimyninių dantų poslinkis.
• Kandimo deformacija.
• Šalia esančių dantų šaknų sunaikinimas.
• Kista ir uždegimas.
• Chroniškas skausmas ir ribotas burnos atidarymas.

Ypač pavojinga yra dalinė retencija: išdygęs danties fragmentas liečiasi su seilėmis ir bakterijomis, o tai dažnai sukelia perikoronaritą – aplinkinių audinių uždegimą.

Gydymas ir profilaktika

Gydymo taktika priklauso nuo paciento amžiaus, retencijos lokalizacijos ir laipsnio. Galimi šie metodai:

• Stebėjimas – jei retinacinis dantis nesukelia problemų.
• Ortodontinis gydymas – breketų arba specialių aparatų įrengimas.
• Chirurginis pašalinimas – atliekamas esant uždegimui, vietos trūkumui arba žalos rizikai.

Retinuoto danties pašalinimas – tai pilnavertė operacija, apimanti dantenų pjūvį, danties išlaisvinimą ir, jei reikia, kaulo dalies pašalinimą.

Profilaktika apima:

• Reguliarius apsilankymus pas odontologą nuo ankstyvosios vaikystės.
• Dantų dygimo terminų kontrolę.
• Laiku atliekamą žandikaulių vystymosi anomalijų gydymą.
• Laikinų dantų pašalinimą tik pagal indikacijas.

Danties sulaikymas – tai ne tik augimo sulėtėjimas, bet ir būklė, galinti sukelti rimtų pasekmių. Kuo anksčiau problema aptinkama, tuo didesnė tikimybė išsaugoti dantų ir žandikaulių sistemos sveikatą. Reguliarūs vizitai pas odontologą ir atidus dėmesys organizmo signalams padės išvengti sudėtingų intervencijų ir išsaugoti gražią šypseną.